Daugiau nei prieš pusšimtį metų sukurtas spektaklis dar ir šiandien mylimas ir lankomas daugybės žiūrovų. Šią šmaikščią, valstietiško humoro nestokojančią Boriso Dauguviečio komediją, 1948 metais pastatė režisierė Kazimiera Kymantaitė. Viena iš profesionalaus teatro pradininkių aktorė ir režisierė Kymantaitė nuosekliai puoselėjo lietuvių nacionalinę dramaturgiją.

Gyva klasika tapusi „Žaldokynė“ šiandien jau nacionalinė kultūros vertybė. Išsaugotas autentiškas dailininkų Vytauto Palaimos ir Juozo Jankaus scenovaizdis, spektaklio veikėjus nukelia į XX a. vidurio Lietuvos kaimą, kurio pagrindinis herojus – mažažemis valstietis, aludaris Jokimas Žaldokas.

Spektaklis per savo ilgus gyvavimo metus buvo atnaujintas keletą kartų. Po paskutinio atnaujinimo 1995 metais, sugrąžinus pirmykštį spektaklio pavidalą, „Žaldokynė“ žiūrovams atgimė iš naujo.

„Mes atkūrėme „Žaldokynę“ tokią, kokią parašė autorius Borisas Dauguvietis. Spektaklio turinys nepasikeitė, bet įgavo naujų spalvų, kurios ir žavi mūsų šiandienos žiūrovą“,– teigia Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Adolfas Večerskis, „Žaldokynėje“ kuriantis Motiejaus Sapiegos vaidmenį.

Ilgaamžiame spektaklyje vaidino kelios kartos gerai žinomų talentingų Lietuvos dramos aktorių. Pagrindinio aludario Žaldoko vaidmens atlikėjai – Napoleonas Nakas, Jonas Lalas, Vytautas Tomkus, o dabar – vienintelis „Žaldokynės“ veteranas, vaidinantis net 60 metų nuo šios komedijos gimimo – aktorius Juozas Meškauskas.

Tai spektaklis, vaidintas šimtus kartų, išlaikęs laiko bandymus, šiandieną užimantis išskirtinę vietą Lietuvos teatro istorijoje.